1940 m. lapkričio 25 d. buvo įvestas tarybinis rublis, litai buvo konvertuojami santykiu 1 litas = 0,90 kapeikų.2015 m. sausio 1 d. nacionalinę Lietuvos valiutą litą pakeitė euras kursu 3,45280 lito už vieną eurą.
1919 m. Lietuva gavo paskolą ostmarkėmis iš Vokietijos, šios ostmarkės vasario mėnesį buvo įteisintos kaip oficiali Lietuvos Respublikos valiuta. Lietuviai jas vadino auksinais. Auksinai cirkuliavo šalyje iki buvo įvykdyta kita pinigų reforma.
Po karo prastėjant situacijai Vokietijoje, jos markė pradėjo smarkiai nuvertėti. Tai privertė Lietuvos valdžią galvoti apie nacionalinės valiutos įvedimą. Pirmieji pasiūlymai atsirado iškart po auksinų įvedimo, dar 1919 m. Naujų pinigų eskizus buvo pateikęs Antanas Žmuidzinavičius.Ministrų kabinetas buvo nusprendęs pinigus pavadinti muštiniais, net planuose buvo numatyti skirtingų 9 nominalų pinigų planai.[3] Taip pat buvo svarstomas jų vertės padengimas pasiskolinant iš Anglijos 10 milijonų svarų sterlingų. Toks variantas būtų leidęs pasiekti valiutos vertę 1 muštinis = 1 frankas arba 1/25 svaro.20 m. liepos 12 d. buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Lietuvos ir Tarybų Rusijos. Pastaroji atlygino Lietuvos patirtą žalą per nepriklausomybės kovas, sumokėjo 3 milijonų aukso rublių kompensaciją. Lietuviai aukso rublius perlydė į aukso luitus, o po to luitai buvo padėti į užsienio bankus. Šios aukso atsargos tapo pagrindu svarstyti apie lietuviškų pinigų leidybą. Turint aukso, buvo galimybė užtikrinti valiutos vertės stabilumą.
19
1922 m. Seime svarstant naujų pinigų pavadinimus, buvo teikiama aibė pasiūlymų, kaip Lietuva galėtų pavadinti naujai kuriamus pinigus: auksinais, arfomis, doleriais, grašiais, kaltais, kirptukais, lietais, litais, lietumis, lyromis, markėmis, muštukais, rubliais, vyčiais.[5] Tačiau daugiausiai rėmėjų palaikymo susilaukė du variantai: muštukas ir litas.
Už muštuko pavadinimo pinigus aktyviai pasisakė tautiškai nusiteikę asmenys bei vyriausybės atstovai, kurie teigė, kad tai valstybiškumo ir lietuviškumo simbolis. Dar 18 a. muštukais lietuviai vadino LDK cirkuliavusius dukatus. Tai, anot jo šalininkų, būtu valstybingumo tradicijų tąsa.[6]
Nepaisant tokių argumentų, laimėjo litas, nes jį buvo paprasčiau ištarti užsieniečiams. 32 balsais prieš 16, lito pavadinimas laimėjo per surengtą balsavimą Seime.[3] 1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė „Piniginio vieneto įstatymą“ ir Seimo ekonominės komisijos sekretoriaus Vaclovo Vaidoto teikimu, valiuta pavadinta litais, kurių šimtoji dalis buvo įvardyta centais.[7]
1922 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos banko steigiamajame susirinkime, naujai įkuriamos įstaigos pirmininku buvo išrinktas Vladas Jurgutis. Jam buvo patikėta spręsti visus naujos valiutos įvedimo niuansus. Už tai neretai jis vadinamas „Lito tėvu“.
1922 m. spalio 2 d. lito kursas su JAV doleriu buvo nustatytas santykiu 10:1, Lietuvos banko garantas turimomis aukso atsargomis (1 litas = 0,150462 gramų gryno aukso).[8]
1925 m. buvo išleistos pirmosios Lietuvos banko litų ir centų monetos (iki tol centai buvo popieriniai).[9]
1936 m. pirmą kartą Lietuvos Respublikos monetos nukaldintos Lietuvoje, Kauno „Spindulio“ spaustuvėje įrengtoje monetų kalykloje (iki tol kaldintos užsienyje).[9]
Prasidėjus sovietų okupacijai, 1941 m. kovo 25 d. litai oficialiai buvo uždrausti. Juos pakeitė TSRS rubliai, o lietuviškų pinigų banknotai sunaikinti Lietuvos banko šildymo krosnyse.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. birželio 25 d. litai vėl pradėti spausdinti, jie pakeitė laikinuosius Lietuvos pinigus talonus. Atkūrus senąją valiutą, 100 laikinųjų talonų buvo keičiami į 1 litą (1 talonas = 1 centas).
Nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. vasario 1 d. litas buvo susietas su JAV doleriu santykiu 4 su 1.[10]
2002 m. vasario 2 d. litas buvo susietas su euru pagal tuo metu galiojusį santykį – 3,4528 lito už vieną eurą, toks keitimo santykis išliko iki lito pakeitimo euru 2015 m. sausio 1 d.
Akademijos apdovanojimas arba „Oskaras“ – apdovanojimas, teikiamas JAV Kino meno ir mokslo akademijos už nuopelnus kine. Ceremonija, kurios metu yra įteikiami apdovanojimai, yra vienas žinomiausių kasmetinių renginių visame pasaulyje.
Pirmieji apdovanojimai buvo įteikti 1929 m. gegužės 16 d. „Roosevelt“ viešbutyje, Holivude, stebint maždaug 270 žmonių. Po apdovanojimų „Mayfair“ viešbutyje vyko vakarėlis.[3] Bilieto kaina, norint patekti į ceremoniją, buvo 5 JAV doleriai. Buvo išdalinta 15 statulėlių, kurias gavo aktoriai, režisieriai ir kiti žmonės už nuopelnus kine per 1927–1928 metus.
Apdovanojimų laureatai buvo paskelbti dar likus trims mėnesiams iki ceremonijos, tačiau jau antruosiuose „Oskaruose“, 1930 m., ši sistema buvo pakeista. Kitus 10 metų laureatų pavardės 23 val. būdavo pranešamos laikraščiams, kad šie kitą dieną galėtų jas išspausdinti. Tačiau vienais metais laikraštis „Los Angeles Times“ laureatų sąrašą išspausdino prieš ceremoniją. Nuo 1941 m. nugalėtojai paskelbiami tik ceremonijos metu praplėšus užantspauduotą voką.
Pirmos šešios ceremonijos vyko kas dvejus metus. Pavyzdžiui, antrieji „Oskarai“ vyko 1930 m. balandžio 3 d. ir apdovanojo už filmus, išleistus nuo 1928 m. rugpjūčio 1 d. iki 1929 m. liepos 31 d. Nuo 1935 m. apdovanojimai yra kasmetiniai.
Pirmasis geriausio aktoriaus apdovanojimą laimėjo Emilis Džaningsas (Emil Jannings) už vaidmenis filmuose „The Last Command“ ir „The Way of All Flesh“. Kadangi aktorius prieš ceremoniją turėjo grįžti į Europą, akademija sutiko jam įteikti prizą anksčiau ir taip jis tapo pirmuoju istorijoje „Oskaro“ laimėtoju. Kurį laiką aktoriai būdavo apdovanojami už jų darbą per tam tikrą laikotarpį, tačiau nuo ketvirtosios ceremonijos sistema pasikeitė ir aktoriai buvo apdovanojami tik už konkrečius filmus.[4] Jau 302 aktoriai yra laimėję „Oskaro“ apdovanojimą.
JAV Kino meno ir mokslo akademiją 2007 m. sudarė 5835 nariai.[15]
Akademijos nariai yra paskirstyti į atskiras kategorijas, kurių kiekviena vertina vis kitą filmo kūrimo aspektą. Iš visų Akademijos narių didžiausią grupę sudaro aktoriai – 1311 aktorių sudaro 22 % Akademijos narių. Paskutiniąsias 73-ejas „Oskarų“ ceremonijas balsus skaičiavo audito kompanija „PricewaterhouseCoopers“.[16]
Kiekvienais metais yra apsvarstoma nemažai žmonių, kurie nori tapti Akademijos nariais. AMPAS viešai neskelbia savo narių pavardžių, tačiau nuo 2007 m. per spaudos konferencijas yra atskleidžiami tie žmonės, kurie buvo pakviesti prisidėti prie Akademijos veiklos. 2007 m. per spaudos konferenciją buvo paskelbta, jog AMPAS dabar sudaro beveik 6000 narių
Visų pirma prieš pradedant treniruotes ir po jų būtina atlikti tempimo pratimus. Tempimo pratimai yra būtinybė, jei norite išvengti raumenų bei sąnarių perkrovos ar net traumų. Taip pat svarbu daryti tempimo pratimus raumenims ir raiščiams visais gyvenimo periodais, nes tai yra vienas iš būdų palaikyti kūno lankstumą. Siūloma niekada neperžengti skausmo slenksčio ir laikytis tempimo pozicijoje 30 – 60 sekundžių.
Tempimo pratimai
Tempimo pratimai yra procedūra, padedanti pagerinti arba išsaugoti šių struktūrų lankstumą:
raumenų
sausgyslių
raiščių
odos
Tempimo pratimai daro Jus lankstesnį ir padeda lengviau išlaikyti
pusiausvyrą konrečioje pozicijoje. Stenkitės visiškai atsipalaiduoti,
kai palaipsniui siekiate pozicijos, kurioje jausite tempimą. Siūloma
niekada neperžengti skausmo slenksčio ir laikytis tempimo pozicijoje 30
– 60 sekundžių. Atliekant tempimo pratimus svabiausia klausytis savo
kūno!
1. Atsispaudimai
Atsispaudimai gali būti lengvesni ir sunkesni. Labai svarbu
atsispaudimus daryti teisingai. Tik teisingai treniruojantis,
pasieksite norimą rezultatą.
Kaip teisingai atlikti atsispaudimus? Padėkite delnus ant žemės. Delnai
turi būti pečių plotyje, veidas – žiūrėti žemyn. Jūsų smakras (o ne
nosis) turi „žiūrėti“ žemyn. Kojas ir nugarą laikykite tiesioje
linijoje. Kūną kelkite aukštyn, sustokite akimirkai, tada leiskitės
žemyn, kol krūtinė beveik sieks grindis.
Kuo plačiau laikysite rankas, tuo didesnė apkrova teks krūtinės
raumenims. Jei rankas laikysite arčiau viena kitos, stiprinsite
tricepsus ir nugarą. Jei norite lengvesnių atsispaudimų, sulenktus
kelius atremkite į žemę. Visa kita darykite taip pat.
Yra daug skirtingų būdų, kaip atlikti atsilenkimus. Neteisingai
atliekami atsilenkimai gali pridaryti daugiau žalos, nei naudos.
Kaip teisingai atlikti atsilenkimus? Atsigulkite ant nugaros, kelius
sulenkite. Pėdos turi būti pilnai padėtos ant žemės. Sukryžiuokite
rankas prie krūtinės. Kelkitės viršutine kūno dalimi iki kelių.
Pradėję treniruotis, atlikite po 10 atsilenkimų. Vėliau didinkite skaičių iki 15 ir daugiau.
DĖMESIO: šis pratimas sukelia didelę apkrovą nugarai, todėl, jei Jūsų
nugara silpna, kelkite tik viršutinę nugaros dalį (pečius ir krūtinę).
Darant atsilenkimus, tikimybė juos atlikti neteisingai arba net
susižaloti yra didelė!
Treniruojami šie raumenys:
pilvo
nugaros
4. Pritūpimai
Tai dar vienas nesudėtingas, bet labai naudingas Jūsų šlaunims ir
užpakaliukui pratimas. Atliekant pritūpimus, suformuojamas dailus
užpakaliukas, stiprinamos šlaunys ir ugdoma ištvermė.
Kaip teisingai atlikti pritūpimus? Atsistokite tiesiai, pėdos tvirtai
ant žemės. Kojos turi būti pečių plotyje, pėdos gali žiūrėti į išorę.
Šiek tiek sulenkite kelius, rankas ištieskite lygiagrečiai grindims.
Nugara tiesi, pilvas įtemptas, galva tiesiai. Tūpkite tol, kol Jūsų
šlaunys bus lygiagrečiai su grindimis. Sustokite sekundei. Sugrįžkite į
pradinę padėtį. Visuomet įkvėpkite pritūpdami, o iškvėpkite
atsistodami.
Jei norite sunkesmės treniruotės, rankose laikykite svarmenis.
Purūs, ne per saldūs, minkšti, neriebūs ir beprotiškai lengvai iškepami blynai. Skanu su uogiene ar trintomis uogomis, bet labai rekomenduočiau su klevų sirupu paragauti. Bet kokiu atveju – vieni geriausių savaitgalio pusryčių ar šiaip vieni skaniausių blynų iš visų, tikrai tikrai
Šiam receptui reikės :
Reikės (puodelis – 250 ml.): kefyro arba pasukų – 1,5 puod.; kvietinių miltų – 1,5 puod.; cukraus – 3-4 v. š.; aliejaus – 4 v. š.; kiaušinių – 1 vnt.; druskos – žiupsnelis; sodos – 1 a. š.
Sausus produktus (miltus, cukrų, druską) sumaišome tarpusavyje. Kefyru arba pasukomis nugesiname sodą. Pilame aliejų, įmušame kiaušinį. Viską gerai išmaišome iki vientisos masės. Į sausus produktus pilame skystų produktų mišinį. Viską gerai išmaišome. Įkaitiname sausą keptuvę.
Į keptuvę pilame tešlos ir kepame apvalius blynelius. Juos reikia apversti tada, kai ant viršaus susidaro burbuliukai. Iškepusius blynelius patiekiame su mėgstamu padažu, sirupu, uogiene ar džemu. Šaltinis – „Sigita Cooks“